- stalgūnas
- stalgū̃nas, stalgū̃nė dkt.
.
.
stalgūnas — stalgū̃nas, ė smob. (2) BŽ519, NdŽ, KŽ, DŽ1, Dj, Mžš, Šmn; L296, Rtr, Ser kas stalgus, stalgius, smaližius: Oi, koks tu, Jonai, stalgū̃nas – pamatęs cukierką, nebenusėdi Ps. O noria saldainių – tokia stalgū̃nė šito mergaitė Slm. ^ Tinginys talką… … Dictionary of the Lithuanian Language
stalgūnis — stalgū̃nis, ė smob. (2) Sb žr. stalgūnas: Mūsų tas vaikas toks stalgū̃nis, negali apsigint, visa ką atranda, išragauja Krs. Avelės stalgūnės – nespėji varyt iš daržo Krs … Dictionary of the Lithuanian Language